verta žinoti

Kosmetika...kremai, losjonai, kvepalai, lūpų dažai, nagų lakas, blakstienų tušas, makiažo priemonės, šampūnai, plaukų dažai, dantų pasta, dezodorantai...ir viskas skirta grožiui! Tikroji grožio formulė ir paslaptys...

Kosmetika – tai loterija?

Kosmetikos rinkimasis – tai tarytum loterija. Ne visada galima tiksliai pasakyti, ar joje yra pavojingų medžiagų, ar ne, pavyzdžiui:

• po kvapiosiomis medžiagomis (angl. Perfum, Fragrance) gali slėptis iki 100 įvairių sintetinių medžiagų, galinčių sukelti alergiją, tačiau jos nėra įvardijamos, nes tai laikoma komercine paslaptimi;
• etiketėje paprastai nerasite paminėtų ftalatų;
• daugelio medžiagų ilgalaikis poveikis žmogui ir aplinkai dar nėra ištirtas ir kol neįrodyta, kad jos yra pavojingos, tol jas yra leidžiama naudoti!

Maži kiekiai – maža rizika?

Kosmetikoje leidžiama naudoti net tokias medžiagas, kurios paprastai yra draudžiamos kitose pramonės šakose ar gaminiuose, dėl paprastos priežasties – čia jų kiekiai yra labai maži, todėl jos turėtų būti saugios. Tačiau suskaičiuokime visas priemones, kurias mes naudojame kiekvieną dieną: dantų pasta, muilas, šampūnas, plaukų kondicionierius, plaukų želė, dezodorantas, kūno pienelis, kremai, kvepalai, skutimosi ir makiažo priemonės, nagų lakas...

Žmogus per dieną vidutiniškai naudoja apie 20-25 kosmetikos ir higienos priemones, kuriose yra apie 200 įvairių medžiagų! Dauguma jų tiesiogiai kontaktuoja su oda, kitas įkvepiame. Iki 70% ant odos tepamų, purškiamų priemonių absorbuojasi į kūną. Taigi, per metus ir per visą gyvenimą sunaudojami tų medžiagų kiekiai nėra tokie jau maži!

Pavojingos medžiagos kosmetikoje... ir žmonių bei gyvūnų organizmuose...

Kosmetikoje ir asmeninės higienos produktuose yra naudojama tūkstančiai įvairių medžiagų. Visiškai ištirta (įskaitant ilgalaikį poveikį žmogui ir aplinkai) tik apie 11% medžiagų! Be to, dažniausiai yra tiriamas atskiros medžiagos poveikis, neįvertinant, kad tame pačiame produkte gali būti ir kitų panašias savybes turinčių medžiagų arba kad mes kasdien esame veikiami tų pačių pavojingų medžiagų ir per aplinką ar kitus produktus. Kai kurios medžiagos po truputį kaupiasi organizme, sąveikauja su kitomis medžiagomis ir jų neigiamas poveikis „sumuojamas“. Galbūt todėl vis daugėja vėžinių susirgimų, apsigimimų, vystymosi sutrikimų, kitų sveikatos problemų, tačiau niekas negali atsakyti kodėl?

Daugelis motinų organizme susikaupusių medžiagų yra perduodamos kūdikiams per placentą arba pieną!

Kvapiosios medžiagos (angl. Perfum, Fragrance) naudojamos visur. 95% kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos. Viename kosmetikos gaminyje gali būti 50-100 kvapiųjų medžiagų, kurios:

• gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją,  astmą;
• prasiskverbia pro odą, pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą;
• dėl savo ypatingo patvarumo ir savybės biologiškai kauptis randamos gyvūnų riebaliniame audinyje, kraujo lipiduose, motinų piene;
• toksiškai veikia vandens organizmus, gali sukelti vėžį;
• ypač pavojingi muskuso junginiai.

Antibakterinės medžiagos yra naudojamos gaminant dezodorantus, dantų pastą, intymios higienos priemones, servetėles, muilą, burnos skalavimo skystį. Dažniausiai tai būna triklozanas arba 5-chlor-2-(2,4-dichlorfenoksi) fenolis (Microban).

Per didelis sterilumas gali sukelti daug problemų!

Tai gali būti silpno imuniteto priežastis. Patekęs į ne tokias sterilias sąlygas, organizmas nepajėgia susitvarkyti su mikroorganizmais. Vystosi šioms medžiagoms atsparios bakterijos, kurių poveikiui gydyti gali prireikti stiprių antibiotikų.

Triklozanas kaupiasi organizmuose (rastas motinos piene, žuvyse) ir gali sukelti vystymosi sutrikimus. Gaminant ir deginant triklozano turinčius produktus ar esant saulės poveikiui formuojasi dioksinai, sukeliantys vėžį.

Parabenai (butilo, metilo, etilo, propilo, izobutilo parabenai) randami visur - dezodorantuose, kremuose, šampūnuose... Jie naudojami kaip konservantas ir:

per odą lengvai prasiskverbia į organizmą;

• ardo endokrininę sistemą – „mėgdžioja“ estrogenų veiklą;
• sukelia alergiją.

Ftalatai yra naudojami ypač dažnai. Jų randama lūpų dažuose, kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonės, nagų lake, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos. Būtent dėl ftalatų minkštėja oda, lengviau į odą įsigeria kremas, ilgiau išlieka gaivus kvapas... Ftalatai yra gausiausiai naudojamas ir labiausiai paplitęs žmogaus pagamintas teršalas. Jie neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą.
ß-fenilendiaminas (etiketėje nurodoma PPD, p-fenilenediaminas) naudojamas tamsiuose plaukų dažuose ir juodoje chna laikinoms tatuiruotėms.Ilgalaikis kartotinis plaukų dažų naudojimas kai kuriems žmonėms gali suketi stiprias alergines reakcijas ar net šlapimo pūslės vėžį. Tamsiuose dažuose yra nemažai sudedamųjų medžiagų, kurios gaunamos iš akmens anglies dervos (taip pat ir ß-fenilendiaminas), kuri pati yra kancerogeniška. ß-fenilendiaminas lengvai prasisverbia per odą, gali sukelti alergiją ir vėžį bei apsigimimus.
Propilenglikolis naudojamas šampūnuose, lasjonuose nuo saulės, kūno losjonuose, makijažo priemonėse kaip drėkinanti medžiaga, kuri:

• gali sukelti kontaktinį dermatitą, dilgėlinę;
• siejama su centrinės nervų sistemos pažeidimais, slopinimu.

Natrio laurilsulfatas naudojamas šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse kaip nuriebalinanti, putojimą sukelianti priemonė. Dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus. Gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą. Yra  įrodymų, kad gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui. Plaukų lako, nagų lako, lako valiklyje gali būti tolueno (metilenbenzeno), formaldehido, ksileno (dimetilbenzeno), kurie daro stiprų neigiamą poveikį:

• didina persileidimų tikimybę,
• dirgina odą, kvėpavimo takus,
• gali pakenkti kepenims,
• didesnė jų koncentracija turi narkotinių savybių.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos remiamą, Europos Sąjungos iš dalies finansuojamą projektą „Cheminės medžiagos mus supančioje aplinkoje - nuo supratimo prie veiksmų“. Baltijos aplinkos forumo informacija.

Rekomenduojami konservantai:
Alijošius
Citrinos sėklų ekstraktas
Česnakas
Gervuogių ekstraktas
Kiparisas
Eukaliptas
Levanda
Arbatmedis (Leptospermum scoparium)
Melija (Melia azediracta)
Propolis (bičių klijai)
Rožė
Rozmarinas
Šalavijas
Sandalmedis
Arbatmedis (Tea)
Čiobrelis
Vijoklio žievė
Hamamelis (Hamamelis virginiana)
Strugūnis (Yerba mansa)
Juka

Venkite šių konservantų:
Benzoic acid
BHT (butylated hydroxytoulene)
Butylparaben
C12-C15 alkyl benzoate
Diazolidinyl urea
Disodium EDTA
DMDM hydantoin
EDTA
Ethylparaben
Formaldehyde
Isobutylparaben
Methylchloroisothiazolinone
Methylisothiazolinone
Methylparaben
Phenoxyethanol
Propylparaben
Quaternium 15
Salycil acid
Sodium benzoate
Sorbic acid
Tetrasodium EDTA

Apie ECOCERT
ECOCERT – tarptautinė kontrolės ir sertifikavimo organizacija, įkurta 1991 m. Prancūzijoje, šiuo metu teikianti ekologiškų ir natūralių (organinių) gaminių sertifikavimo paslaugas daugiau nei 80 pasaulio šalių. Jos veiklos pobūdis: nepriklausomų tyrimų organizavimas bei gamintojų ir jų produktų kokybės įvertinimas. ECOCERT sertifikuoja organinę žemdirbystę, kosmetiką, tekstilę, valymo priemones.

ECOCERT ženklas, esantis ant kosmetikos pakuotės, garantuoja, kad sertifikuota produkcija yra natūrali -  produkte turi būti ne mažiau kaip 95% augalinės kilmės medžiagų, o likusius 5% gali sudaryti tik ECOCERT pripažinti ir standartą atitinkantys mineralai bei organinės rūgštys; taip pat visada nurodomas ekologiškai išgautų ar užaugintų ingredientų procentas. Ją gaminant visuose etapuose, - nuo augalų auginimo iki galutinio produkto pakavimo,- laikomasi aplinkosaugos standartų, garantuojama pagarba vartotojui, naudojami sertifikuoti aukštos kokybės augaliniai ingredientai, taip pat visą laiką siekiama geresnės ekologinės kokybės. ECOCERT draudžia naudoti sintetinius kvapus bei konservantus (pvz. parabenus), mineralinį aliejų, propileno glikolį ir kitas sintetines žaliavas.
Daugiau informacijos apie ECOCERT: http://www.ecocert.com